Erkės – mažos, bet pavojingos
Atėjus šiltajam metų laikui vis daugiau laiko praleidžiame gamtoje – miškuose, parkuose, pievose ar soduose. Pasivaikščiojimai, žygiai, grybavimas ar tiesiog poilsis lauke tampa kasdienybės dalimi. Tačiau kartu su pavasariu ir vasara suaktyvėja ir erkės. Šie maži voragyviai gali būti pavojingi žmogaus sveikatai, nes platina įvairias infekcines ligas.
Erkės dažniausiai gyvena drėgnose vietose – aukštoje žolėje, miškų pakraščiuose, krūmynuose ar vietose, kur gausu laukinių gyvūnų. Nors dažnai manoma, kad jos aptinkamos tik giliuose miškuose, iš tikrųjų erkės gali gyventi ir miesto parkuose, soduose, pievose ar net gyvenamųjų namų kiemuose. Dėl to rizika susidurti su erke gali kilti net ir trumpai pasivaikščiojus žalioje miesto erdvėje.
Svarbu suprasti, kad erkės nėra pavojingos dėl paties įkandimo – pavojų kelia ligos, kurias jos gali pernešti. Erkės savo seilėse ar žarnyne gali turėti virusų ar bakterijų, kurie į žmogaus organizmą patenka joms siurbiant kraują. Įsisiurbusi erkė gali likti nepastebėta kelias valandas ar net dienas, todėl žmogus dažnai net nesupranta, kad buvo įkandęs pavojingas parazitas.
Erkės aktyviausios nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Šiltesnės žiemos ir klimato pokyčiai lemia, kad jų aktyvumo sezonas ilgėja, o populiacija kai kuriose vietovėse didėja. Tai reiškia, kad žmonės su erkėmis susiduria vis dažniau, o jų platinamų ligų skaičius kasmet išlieka aktualus visuomenės sveikatos klausimas.
Lietuva yra viena iš Europos šalių, kur erkių platinamos ligos registruojamos gana dažnai. Ypač daug atvejų nustatoma pavasario ir vasaros mėnesiais, kai žmonės daugiau laiko praleidžia gamtoje. Dėl šios priežasties sveikatos specialistai nuolat primena apie prevencijos svarbą ir rekomenduoja imtis apsaugos priemonių dar prieš prasidedant aktyviam erkių sezonui.
Todėl svarbu žinoti ne tik tai, kur erkės gyvena, bet ir kokias ligas jos gali pernešti, kaip atpažinti pirmuosius simptomus bei kokių priemonių imtis siekiant apsisaugoti. Tinkama informacija ir atsargumas gali padėti gerokai sumažinti riziką susidurti su erkių platinamomis ligomis ir užtikrinti saugesnį laiką gamtoje.
Kokias ligas platina erkės?
Dažniausiai erkės Lietuvoje platina dvi pagrindines ligas – erkinį encefalitą ir Laimo ligą. Abi jos gali turėti rimtų pasekmių sveikatai, ypač jei nėra laiku diagnozuojamos ar gydomos. Nors šias ligas platina tos pačios erkės, jų pobūdis, gydymas ir prevencijos galimybės skiriasi.
Erkės tampa pavojingos tada, kai yra užsikrėtusios virusais ar bakterijomis. Įkandus tokiai erkei, ligos sukėlėjai gali patekti į žmogaus kraujotaką ir pradėti plisti organizme. Kai kuriais atvejais simptomai atsiranda greitai, tačiau kartais liga gali vystytis lėtai ir pirmieji požymiai pasireiškia tik po kelių savaičių.
Erkinis encefalitas
Erkinis encefalitas yra virusinė infekcija, pažeidžianti centrinę nervų sistemą. Ši liga gali sukelti smegenų ir jų dangalų uždegimą, todėl laikoma viena pavojingiausių erkių platinamų ligų Europoje. Kadangi tai virusinė infekcija, specifinio gydymo dažniausiai nėra – gydymas dažniausiai skirtas simptomams palengvinti ir komplikacijoms valdyti.
Pirmieji simptomai dažniausiai pasireiškia po 7–14 dienų nuo užsikrėtimo. Liga dažnai prasideda panašiai kaip gripas ar kita virusinė infekcija.
Dažniausi požymiai:
- karščiavimas
- stiprus galvos skausmas
- silpnumas ir nuovargis
- pykinimas
- raumenų skausmai
- bendras negalavimas
Kartais po pirmosios ligos fazės žmogus gali pasijusti geriau, todėl gali susidaryti įspūdis, kad liga praėjo. Tačiau po kelių dienų gali prasidėti antroji ligos fazė, kai virusas pasiekia centrinę nervų sistemą. Tada gali pasireikšti rimtesni simptomai – stiprus galvos skausmas, kaklo sustingimas, koordinacijos sutrikimai ar net sąmonės pokyčiai.
Erkinis encefalitas pavojingas tuo, kad gali palikti ilgalaikių pasekmių. Kai kuriems žmonėms po ligos išlieka:
- koncentracijos sutrikimai
- nuolatinis nuovargis
- galvos skausmai
- atminties problemos
- koordinacijos sutrikimai
- retai – paralyžius
Dėl šios priežasties ši liga laikoma viena rimčiausių erkių platinamų infekcijų, o skiepai nuo erkinio encefalito yra svarbiausia prevencijos priemonė.
Laimo liga
Laimo liga yra bakterinė infekcija, kurią sukelia borelijos bakterijos. Skirtingai nei erkinis encefalitas, ši liga dažniausiai gali būti sėkmingai gydoma antibiotikais. Tačiau labai svarbu ją diagnozuoti kuo anksčiau, nes uždelsta infekcija gali sukelti ilgalaikių komplikacijų.
Vienas būdingiausių ankstyvų simptomų yra odos paraudimas erkės įkandimo vietoje – vadinamoji migruojanti eritema. Tai dažniausiai apskritos formos paraudimas, kuris laikui bėgant didėja ir gali priminti žiedo formą.
Ši dėmė dažniausiai atsiranda po 1–4 savaičių nuo erkės įkandimo. Tačiau svarbu žinoti, kad ne visiems užsikrėtusiems žmonėms ji pasireiškia, todėl ligą kartais sunkiau atpažinti.
Jei Laimo liga nėra gydoma laiku, infekcija gali išplisti po visą organizmą ir sukelti įvairius simptomus:
- sąnarių skausmus ir patinimą
- nervų sistemos pažeidimus
- galvos skausmus
- atminties ar miego sutrikimus
- nuolatinį nuovargį
- širdies ritmo sutrikimus
Kai kuriais atvejais liga gali tapti lėtine ir sukelti ilgalaikių sveikatos problemų. Dėl to labai svarbu stebėti savo savijautą po erkės įkandimo ir laiku kreiptis į gydytoją, jei atsiranda neįprastų simptomų.
Svarbu žinoti ir tai, kad persirgus Laimo liga imunitetas nesusiformuoja. Tai reiškia, kad žmogus gali užsikrėsti šia liga dar kartą, jei vėl įkanda užsikrėtusi erkė. Todėl prevencinės priemonės – apsauga nuo erkių ir savalaikė reakcija į įkandimą – išlieka labai svarbios net ir tiems, kurie jau yra susidūrę su šia liga.
Kodėl skiepai nuo erkinio encefalito yra tokie svarbūs?
Skirtingai nei Laimo liga, nuo erkinio encefalito egzistuoja vakcina. Tai viena svarbiausių prevencijos priemonių, padedančių apsisaugoti nuo šios pavojingos virusinės infekcijos. Kadangi specifinio gydymo nuo erkinio encefalito nėra, didžiausią reikšmę turi būtent prevencija. Dėl šios priežasties sveikatos specialistai nuolat pabrėžia skiepų svarbą, ypač gyvenant šalyse, kur erkės ir jų platinamos ligos yra gana dažnos.
Erkinis encefalitas gali sukelti rimtų neurologinių komplikacijų, o kai kuriais atvejais liga gali turėti ilgalaikių pasekmių sveikatai. Net ir pasveikus kai kuriems žmonėms gali išlikti nuovargis, koncentracijos sutrikimai ar galvos skausmai. Skiepai leidžia gerokai sumažinti tokią riziką ir suteikia patikimą apsaugą nuo viruso.
Vakcinacija ypač rekomenduojama žmonėms, kurie:
- dažnai leidžia laiką gamtoje
- dirba miškuose ar laukuose
- mėgsta žygius, grybavimą ar uogavimą
- gyvena vietovėse, kur daug erkių
- turi sodus ar dažnai lankosi parkuose ir pievose
Svarbu suprasti, kad erkės aptinkamos ne tik miškuose – jų galima rasti ir miesto žaliosiose zonose, todėl su šia rizika gali susidurti beveik kiekvienas. Vakcinų veiksmingumas siekia apie 98 procentus, todėl skiepai laikomi patikimiausia apsaugos priemone nuo erkinio encefalito.
Kaip vyksta skiepijimas?
Nuo erkinio encefalito skiepijama pagal tam tikrą schemą, kuri leidžia organizmui suformuoti ilgalaikį imunitetą. Yra dvi pagrindinės vakcinacijos schemos – įprastinė ir pagreitinta. Abi jos suteikia apsaugą, tačiau skiriasi laikotarpiu, per kurį susiformuoja imunitetas.
Įprastinė schema
Įprastinė vakcinacijos schema yra dažniausiai taikoma ir rekomenduojama daugeliui žmonių. Ji susideda iš trijų dozių:
- pirmoji dozė
- antroji dozė po 1–3 mėnesių
- trečioji dozė po 5–12 mėnesių
Po pilnos trijų dozių vakcinacijos susidaro patikima ir ilgalaikė apsauga nuo erkinio encefalito viruso. Pirmoji ir antroji dozės padeda pradėti formuoti imuninį atsaką, o trečioji sustiprina apsaugą ir užtikrina ilgesnį imuniteto veikimą.
Pagreitinta schema
Kai kuriais atvejais gali būti taikoma ir pagreitinta vakcinacijos schema. Ji dažniausiai naudojama tuomet, kai žmogus planuoja greitai vykti į vietoves, kur yra didelė erkių platinamų ligų rizika, arba kai skiepytis nusprendžiama jau prasidėjus aktyviam erkių sezonui.
Pagreitintos schemos metu pirmosios dvi vakcinos dozės suleidžiamos per trumpesnį laiką, todėl apsauga susiformuoja greičiau.
Revakcinacija
Kad imunitetas išliktų ilgalaikis, po tam tikro laiko reikia papildomų vakcinos dozių – vadinamosios revakcinacijos.
Rekomenduojama:
- pirmoji stiprinamoji dozė po 3 metų
- vėliau skiepytis kas 3–5 metus
Revakcinacija leidžia išlaikyti aukštą apsaugos lygį ir užtikrina, kad organizmas išliktų pasiruošęs kovoti su virusu net ir po daugelio metų.
Svarbu paminėti, kad kai kuriose amžiaus grupėse Lietuvoje skiepai nuo erkinio encefalito gali būti kompensuojami arba nemokami. Pavyzdžiui, tam tikrose savivaldybėse vyresnio amžiaus žmonėms ar rizikos grupėms gali būti taikomos specialios programos. Todėl verta pasidomėti savo galimybėmis ir pasitarti su gydytoju.
Skiepai nuo erkinio encefalito laikomi viena efektyviausių ir saugiausių prevencijos priemonių, leidžiančių ramiau mėgautis laiku gamtoje ir sumažinti riziką susirgti pavojinga liga.
Kur galima pasiskiepyti?
Skiepai nuo erkinio encefalito atliekami daugelyje gydymo įstaigų. Dažniausiai dėl skiepijimo rekomenduojama kreiptis į seimos klinika, kur gydytojas įvertins sveikatos būklę, patars dėl vakcinacijos schemos ir atsakys į visus rūpimus klausimus.
Tokiose klinikose galima ne tik pasiskiepyti, bet ir pasikonsultuoti dėl kitų erkių platinamų ligų prevencijos, atlikti reikalingus tyrimus ar gauti rekomendacijas, jei įtariamas užsikrėtimas.
Kaip apsisaugoti nuo erkių įkandimo?
Net ir pasiskiepijus svarbu nepamiršti bendrųjų apsaugos priemonių. Skiepai apsaugo nuo erkinio encefalito, tačiau erkės gali pernešti ir kitas ligas, pavyzdžiui, Laimo ligą ar retesnes infekcijas. Todėl būnant gamtoje verta laikytis paprastų, bet veiksmingų prevencijos taisyklių.
Vienas svarbiausių dalykų – tinkama apranga. Einant į mišką, pievas ar parkus rekomenduojama rinktis drabužius ilgomis rankovėmis ir ilgas kelnes. Šviesūs drabužiai taip pat gali būti naudingi, nes ant jų lengviau pastebėti ropojančią erkę dar prieš jai įsisiurbiant. Kelnių klešnes patartina susikišti į kojines ar batus – taip sumažinama tikimybė, kad erkė pateks ant odos.
Specialistai rekomenduoja:
- rinktis šviesius drabužius ilgomis rankovėmis
- kelnių klešnes susikišti į kojines ar batus
- naudoti repelentus
- vengti aukštos žolės ir tankių krūmynų
- grįžus iš gamtos kruopščiai apžiūrėti kūną
Repelentai – dar viena veiksminga apsaugos priemonė. Tai specialios priemonės, kurios atbaido erkes ir kitus vabzdžius. Repelentus galima purkšti ant drabužių ar odos, tačiau svarbu laikytis gamintojo nurodymų ir priemonę naudoti tinkamai.
Taip pat verta stengtis vaikščioti takais ir vengti aukštos žolės ar tankių krūmynų, kur erkės dažniausiai laukia savo aukų. Erkės dažniausiai nelipa iš medžių – jos gyvena žemai, ant augalų ar žolės, ir prisikabina prie praeinančio žmogaus ar gyvūno.
Grįžus iš gamtos labai svarbu kruopščiai apžiūrėti kūną. Erkės dažniausiai įsisiurbia šiltose ir drėgnesnėse kūno vietose – pažastyse, kirkšnyse, kaklo srityje, už ausų, plaukų linijoje ar už kelių. Todėl šias vietas reikėtų patikrinti ypač atidžiai. Taip pat verta apžiūrėti ir drabužius bei augintinius, jei jie buvo kartu gamtoje.
Ką daryti radus įsisiurbusią erkę?
Jei pastebėjote įsisiurbusią erkę, svarbiausia – nepanikuoti ir ją kuo greičiau pašalinti. Kuo trumpiau erkė būna įsisiurbusi, tuo mažesnė tikimybė, kad ji perduos infekciją.
Pašalinant erkę svarbu laikytis kelių pagrindinių principų:
- erkę suimti pincetu kuo arčiau odos
- traukti staigiu, bet atsargiu judesiu
- nebandyti jos sukti, spausti ar tepti aliejumi
Bandymas erkę „uždusinti“ įvairiomis priemonėmis gali padidinti infekcijos riziką, nes erkė gali išskirti daugiau seilių ar žarnyno turinio į žaizdą.
Pašalinus erkę, įkandimo vietą reikėtų dezinfekuoti antiseptiku. Taip pat svarbu kelias savaites stebėti savo savijautą. Jei atsiranda paraudimas įkandimo vietoje, karščiavimas, galvos skausmas ar kiti neįprasti simptomai, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Ankstyvas reagavimas ir dėmesys savo sveikatai padeda greičiau nustatyti galimą infekciją ir pradėti gydymą. Net ir paprastos prevencijos priemonės gali gerokai sumažinti riziką susidurti su erkių platinamomis ligomis.
Kodėl erkių problema Lietuvoje tokia aktuali?
Pastaraisiais metais erkių platinamų ligų skaičius Lietuvoje didėja. Tai susiję su klimato kaita, šiltesnėmis žiemomis ir ilgesniu erkių aktyvumo sezonu. Erkės gali būti aktyvios nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, o kartais net ir žiemą.
Be to, erkės aptinkamos ne tik miškuose. Jų galima rasti ir miesto parkuose, soduose ar net gyvenamųjų namų kiemuose.
Prevencija – geriausia apsauga
Nors erkės yra natūrali gamtos dalis, jų platinamų ligų galima išvengti laikantis kelių svarbių principų:
- skiepytis nuo erkinio encefalito
- naudoti repelentus
- tinkamai rengtis einant į gamtą
- reguliariai tikrinti kūną
Svarbiausia – neignoruoti rizikos. Net paprastas pasivaikščiojimas parke gali baigtis erkės įkandimu, todėl atsargumas turėtų tapti įpročiu.
Erkės gali atrodyti kaip nereikšmingi vabzdžiai, tačiau jų platinamos ligos gali turėti rimtų pasekmių sveikatai. Erkinis encefalitas ir Laimo liga yra dažniausios infekcijos, su kuriomis susiduria Lietuvos gyventojai.
Laimei, didelės dalies rizikos galima išvengti. Skiepai nuo erkinio encefalito, atsargus elgesys gamtoje ir greita reakcija į erkės įkandimą leidžia gerokai sumažinti susirgimo tikimybę.
Todėl rūpintis savo sveikata verta iš anksto – pasidomėti skiepais, laikytis prevencinių rekomendacijų ir, jei reikia, pasikonsultuoti su gydytoju. Net paprastos priemonės gali padėti apsaugoti save ir savo artimuosius nuo pavojingų erkių platinamų ligų.